Švenčionėlių juosta su bumbuliukais

  • Švenčionėlių juosta su bumbuliukais

    Kaina 29.00
    Šią prekę turime sandėlyje.
    Į krepšelį 
  • Juostos raštas pagal Švenčionėlių r. rastos XIX a. pab. juostos raštą. Juosta vyta iš vilnonių ir lininių siūlų. Raštas paprastas – kartojasi dvigubi ožkanagučiai. Ožkanagučiams panaudotos mėlynos, geltonos, raudonos skaistgijos „lučkai“, o pakraščiams – žali naminiai vilnoniai siūlai. Atausta lininiais siūlais. Juostelės galuose bumbulai.

    Išmatavimai: Ilgis - 2 m, plotis - 1.1 cm 

    Sudėtis: Vilna, atausta lininiais siūlais.

    Išausta pagal XIX a. pab. Švenčionėlių r. Baranavos apyl., rastą juostą.

    Žaismingi bumbuliukai nejučia priverčia nusišypsoti ir prisiminti vaikystę, kai buvo viskas paprasta ir džiugino net paprasčiausi dalykai. Juostelė labai puikiai dera prie bet kurios šiuolaikinės suknelės. Ji maloniai traukia akį ir sukuria išskirtinumo įspūdį.
    Juostos nuaustos pagal kažkada jau buvusias juostas yra tarsi gyvos. Jas liečiant girdisi mūsų protėvių mintys bei išmintis. Prie tokių juostų prisilietus galime pasisemti jėgų bei stiprybės.

    Apie vytinį audimo būdą
    Vytinis - archaiškas audimo būdas, paplitęs visame pasaulyje. Manoma, kad jam daugiau kaip 6000 metų. Lietuvoje rasta Prienų r. Medžionių piliakalnyje VI a. Audimui naudojamos plokščios „kaladėlės“ (5 cm x 5 cm).
    Lietuvių kultūroje juostos be praktinės reikšmės (kaip virvė, raištis, diržas, susijuosti drabužius, susirišti nuometus) turėjo ir simbolinę reikšmę. Objekto aprišimas juosta arba jos pririšimas apsaugo objektą nuo „piktų jėgų“. Juostomis ar juostelėmis apjuosdavo įvairias apeigines dovanas: krikštynų, vestuvių, laidotuvių. Juostos dovanojimas reikšdavo artumą, simpatiją, draugystę.

    Simbolių reikšmės:
    Žalčiukas gyvybingumo ir vaisingumo ženklas, galintis „iš dangaus ištraukti lietų“. Gali būti kaip tarpininkas tarp žemės ir dangaus. Žalčiukas asocijavosi su sveikata, laime ir mirusiųjų globa. Tai Saulės ir vyriškumo ženklas. Kryžius simbolizuoja žemišką ir dangišką ugnį, Saulę. Taip pat galėjo reikšti užmezgimą, užrišimą, apsaugą, globą, gerus linkėjimus (dvasinės saugos jėgą).
    Rombai simbolizuoja Žemę, vaisingumą, gali būti Saulės ženklu. Dar rombas galėjo reikšti dangaus (dievo) akį. Tai moteriškumo simbolis. Eglutė dar vadinama „laimės šluotele“ buvo nemirtingumo simbolis, nes tai amžinai žaliuojantis medis. Eglutės simbolis saugojo nuo blogio, reiškė laimę.
    Archeologinė medžiaga neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie juostų audimo ištakas. Sunku pasakyti, kur ši audimo technika buvo sugalvota ir kaip pasklido Europoje – ar iš Egipto, ar iš Rytų, ar iš Skandinavijos. Europoje vytinio audimo užuomazgų jau būta vėlyvajame neolite. Manoma, kad Ispanijoje (Karolinų salose) rastas pirmasis vytinio audimo įrankis – molinė keturkampė lentelė su skylutėmis.
    Lietuvos archeologinė medžiaga rodo, kad ankstyviausios vytinės juostelės siekia II a. Nuo X a. pasirodo juostos, austos iš spalvotų siūlų. Vienas geriausiai išlikusių pavyzdžių – Paragaudžio kapinyne aptikta X–XI a. ornamentuota juosta. Jos ornamentas būdingas ir XIX a. suvalkiečių bei dzūkų juostoms. Iš archeologinės medžiagos matyti, kad pagrindiniai juostų raštų, puošybos sudarymo principai, ornamentų tipai susiformavo IV–XIII amžiuje. Juostų audimo paplitimą rodo IX–XI a. moterų įkapėse dažnai randami miniatiūriniai juostų audimo įrankiai. Daugiausia šių įrankių žinoma iš Lietuvos pajūrio, o daugiausia juostų fragmentų randama VIII–IX a. laidojimo vietose Vakarų Lietuvoje.
    Vilniaus Žemutinėje pilyje rasta juosta puošta žalčiukų ornamentu. Šis ornamentas populiarus ir kitų tautų archeologinėse juostose.

    Gaminys turi Tautinio paveldo A kategorijos sertifikatą, kas liudija jog tai yra nemasinės gamybos gaminys, pagamintas iš tradicinių žaliavų rankomis arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines savybes ir sudėtį.

    Tautinio paveldo produktai saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymu.