Pinti krepšiai

  • Rankų darbo pinti krepšiai internetu

    Pinti krepšiai ir pintinės – neatsiejamas uogautojo ar grybautojo atributas. Jie lengvi, patvarūs, tačiau laidūs orui, tad puikiai tinka grybams, vaisiams, gėlėms. Dideli pinti krepšiai puikiai pasitarnauja kaip iškylos krepšiai: į juos telpa patiesalai, indai, maistas. Pinti krepšiai internetu gali būti puiki dovana ir Jūsų artimajam, kurią galite nusiųsti tiesiai į namus.

    Pynimas iš vytelių

    Pynimas iš vytelių visada turėjo ir tebeturi praktinę paskirtį. Mugėse galima pamatyti pačių įvairiausių pintų krepšių: nuo visai mažų suvenyrinių iki ypač didelio dydžio. Madebylithuanians.com pinti krepšiai išsiskiria meistriškumu ir puikia kokybe. Gamyboje naudojamos tik tvirtos, atitinkamo storio karklo vyteles, kurios užaugintos Lietuvoje. Karklo vytelė - ekologiškai švari gamtinė medžiaga, tad puikiai tinkama tiems, kurie palaiko tvarumo idėjas. Lietuvoje aptinkama 18 karklo rūšių iš maždaug 350. Pirmiausia vytelės yra nupjaunamos, tuomet nulupamos, surūšiuojamos, surišamos. Tuomet iš jų pinamas suplanuotas gaminys. Pynėjas remdamasis savo patirtimi parenka vytelės storį, ilgį bei pynimo raštą. Krepšiai pinami nenaudojant jokių matavimo įrankių ar skriestuvų, todėl gaminiai gali šiek tiek skirtis vieni nuo kitų net ir įsigijus tą patį modelį. Rankenos prie gaminio tvirtinamos per daugelį metų patikrintu pynimo metodu, užtikrinant patvarumą. Pintinės pinamos tik rankomis. Kiekviena vytelė apžiūrėta, parinkta iš gausybės kitų, suderinta ir daugybę kartų liesta amatininkų rankomis. O spalva išgaunama tik natūraliais metodais, nekenksmingais vytelių savybėms ir žmogaus sveikatai.

    Kodėl verta rinktis madebylithuanians.com produkciją?

    Visi mūsų siūlomi krepšiai yra rankų darbo, nupinti iš natūralių karklo vytelių, kuriuos pina patyrę meistrai. Kiekvienas krepšys yra unikalus, kadangi kiekviena karklo vytelė yra šiek tiek kitokio storio, atspalvio. Krepšio kaina priklauso nuo jo dydžio ir raštų, elementų sudėtingumo.

    Pynimo žaliavos ir būdai išliko nepasikeitę nuo neolito laikų. Pynimui naudotos lanksčios medžiagos – vytelės, eglių ar pušų šaknelės, balanos, lazdynų plėšos, karnos ir tošies juostos, nendrės, meldai, šiaudų pluošteliai. Pinta spiraliniu ir kryžminiu būdais. Pinant spiraliniu būdu šiaudų grįžtės būdavo sukamos spirale ir perpinamos lazdyno plėšomis, vytelėmis, šaknimis; pinant kryžminiu būdu lanksčios medžiagos pakaitomis perkaišomos viena per kitą. Pinti namų apyvokos rykai, krepšiai, lopšiai, baldai.
    Pynimo tradicijas tęsiantys šiandieniniai pynėjai iš vytelių, balanų ir kvietinių šiaudų pina įvairius krepšelius, pintines ir kraitelės smulkmenoms, iš šiaudinių pynių lygiais ar dantytais pakraščiais siuva skrybėlės.
    Šiaudai naudoti ne tik buityje naudojamiems daiktams pinti, bet ir patalpas puošiantiems šiaudinukams verti. Iš sukarpytų rugių, kviečių ar avižų šiaudelių verti sodai, girliandos, įvairiakampės žvaigždės. Tęsiančios tradiciją šiaudinukų rišėjos naudoja lygintus, apvalius arba abiejų rūšių šiaudus.
    Tebetęsiama ir verbų rišimo tradicija. Vilniaus verbos iki šių dienų yra neatskiriama Kaziuko mugės puošmena. Verbos pagrindą sudaranti lazdyno vytelė aprišama katpėdėlių, sausučių ir kitų natūralių ar dažytų gėlių žiedais, samanomis, bruknienojais, javų varpomis, išdėliotais apsukui ir išilgai lazdelės taip, kad sudarytų įvairiaspalvius raštus.